Išorinis viršelis

Grožis valdo pasaulį. Laimingesni yra gražūs žmonės. Bet ar tikrai? Pažįstu daug gražių merginų, kurios turi gerus darbus, bet jų “svajonių jaunikiai” tokie iš tikrųjų nesvajonų. Mes daug kartų draugei sakėme, kad tas baisus, negražus, kvailas draugas ne jai, tačiau ji sukandusi dantis yra su juo, nes jį “myli”. Tai meilė ar prisirišimas? Su jos išvaizda ir charakteriu ji gali tikrai valdyti pasaulį, tačiau renkasi eilinį kvailį, kuris valdo ją. Ir kas kartą guosdamasi mums sako, kad daugiau nebus kartu, tačiau vis grįžta pas jį, kaskart jam aprėkus ją dėl nesutvarkyto kambrio, sako, kad tai buvo paskutinis lašas jos kantrybėje, tačiau ji ir vėl kiekvieną vakarą jam gamina vakarienę. Ir be abejo gamina vakarienę graži. Tokia, kokia būtų kiekvieno vyro svajonė virtuvėje.

Kas per velnias yra jausmai, kurie protingą žmogų paverčia tokiu buku?

Ir žinote keisčiausia tai, kad niekada jos nepamatysite gatvėje apsiverkusios, nelaimingos, susivėlusios ar nepasidažiusios. Ji atrodo kaip moteris – laimėtoja. Visuomet pasitempusi, visuomet spinduliuojanti su nuostabiais drabužiais. Pirmą kartą ją pamačius pagalvojai: “jai visuomet sekasi”. Tačiau už to gražaus viršelio mes galime pamatyti tik mažą sugniuždyta būtybę, kurios visas grožis nublanksta, kai nubraukia pirmąją ašarą.

Tokios situacijos visuomet priverčia susimąstyti, ar tikrai grožis gali viską? Ar tikrai gražus žmogus yra laimingas žmogus?
Vidinės laimės pojūtį išmokau skirti iš spindinčių akių, o išorinį pagal drabužius. Drabužius gali užsidėti pačius geriausius, tačiau užgesusios akys niekada nepuoš žmogaus.

Linkiu visiems geriau būti pasipuošusiems bulvių maišu, bet su spindinčiomis akimis, negu Chanel suknele, bet “apmirusiu” žvilgsniu.